"TAI, KO MES NEŽINOME APIE PRIEŠMIRTINĘ PATIRTĮ, GEROKAI VIRŠIJA TAI, KĄ ŽINOME"
Mano vardas yra Jeffrey Long. Aš esu gydytojas. Mano medicinos specializacija – spindulinė onkologija, spindulinės terapijos taikymas vėžio gydymui. Tačiau daug laiko skiriu ir fondo veiklai, užsiimančiu priešmirtinės patirties tyrimais. Per darbo metus surinkome daugiau nei tris tūkstančius penkis šimtus atvejų apie priešmirtinę patirtį. Tai neabejotinai didžiausia pasaulyje iš viso prieinama priešmirtinės patirties duomenų bazė. Dėka atliktų išsamių tyrimų, apie priešmirtines patirtis mes sužinome daugiau, nei tai būtų buvę įmanoma anksčiau. Priešmirtinė patirtis yra būtent tai, kas turima omenyje frazėje – "jūs esate arti mirties". Kitaip tariant, žmogus yra tiek fiziškai nusilpęs, kad esate be sąmonės arba klinikinės mirties būvyje ir be širdies veiklos požymių. Tuo metu, kai žmogus yra be sąmonės, bet koks atminties buvimas yra neįmanomas, nes sąmonės tuo metu nėra, tačiau priešmirtinėje patirtyje atmintis išlieka. Tuo metu žmogus turi aiškią, suvokiamą atmintį. Manau, kad, visų pirma, vienas iš priešmirtinės patirties tikrovės įrodymų pasireiškia tuo, jog kad priešmirtinės patirties išgyvenimai yra pastebimi nuolat, tai vyksta nuolat. Priešmirtinės patirties požymiai yra stebėtinai panašūs ir nėra skirtumo, ar esate, tarkime, krikščionis Jungtinėse Valstijose, ar, tarkime, musulmonas Egipte, ar hinduistas Indijoje. Nesvarbu, kuriame pasaulio krašte susidursite su priešmirtine patirtimi, visa tai, bus stulbinamai panašu.
Yra keletas skirtingų įrodymų dėl priešmirtinės patirties egzistavimo. Vienas iš pačių reikšmingiausių - priešmirtinės patirties apskritai neturėtų atsirasti sustojus širdžiai, širdies priepuolio metu, nes žmogaus širdies darbas sustoja iš karto. Tą akimirką, kai sustoja širdis, kraujas iš karto nustoja tekėti į smegenis ir praėjus 10-20 sekundžių, elektroencefalograma, kuri yra galvos smegenų žievės veiklos rodiklis, tampa visiškai plokščia/tiesi. Tuo metu turėtų būti visiškai neįmanoma turėti kokius nors prisiminimus. Ir vis dėlto tūkstančiai žmonių, išgyvenusių širdies sustojimą ir priešmirtinę patirtį, praneša, kad tą akimirką jie patyrė labai aiškią struktūrizuotą patirtį, kaip taisyklė, su žymiai didesniu suvokimo lygiu ir didesniu aiškumu, negu savo kasdieniniame žemiškame gyvenime. Taigi, tai yra vienas iš pagrindinių priešmirtinės patirties tikrumo įrodymų. Dar vienas vienas svarbus įrodymas. Paprastai priešmirtinės patirties metu, pirmiausia, įvyksta tai, kas vadinama nekūniška patirtimi, arba patirtimi už kūno ribų; žmonės yra be sąmonės, jie gali būti kliniškai mirę. Ir vis dėlto jų sąmonė atsiskiria nuo fizinio žemiško kūno ir, kaip taisyklė, virš jo pakyla. Iš šios perspektyvos jie gali matyti ir girdėti vykstančius žemiškus įvykius, įskaitant kitų žmonių paniškas pastangas juos atgaivinti ir sugrąžinti į gyvenimą. Mano kelių šimtų išorinės patirties tyrinėjimų eigoje, įvykusių priešmirtinės patirties metu, aš tyrinėjau tai, ką jie stebėjo, tai ką jie matė; kai jie sugrįždavo atgal, aš bandžiau patikrinti tai vėliau. Tyrinėdamas kelis šimtus nekūniškų patirčių, įvykusių priešmirtinės patirties metu, sužinojau, kad tai, ką jie stebėjo ir matė, 98% sutapo iki mažiausių detalių. Ir nepamirškite, kad kalbame apie žmones, kurie tuo metu buvo be sąmonės arba klinikinės mirties būsenoje ir tai yra visiškai mediciniškai nepaaiškinama. Be to, daugelis šių stebėjimų būvyje be kūno, gali vykti toli nuo jų fizinio kūno, toli už bet kokio galimo fizinio jutimo suvokimo ribų. Ir vis dėlto, kai jie eina ir patikrina tai, ką matė savo stebėjimuose būvyje be kūno, beveik visada sutampa iki smulkiausių detalių. Ir nėra jokio smegenų fizinės veiklos mechanizmo, kuris galėtų visa tai paaiškinti.
Dar vienas priešmirtinės patirties buvimo įrodymas, yra tai, kad žmonės, gimę visiškai akli, pasakojo apie labai aiškią vizualinę priešmirtinę patirtį - jie matė viską labai aiškiai ir ryškiai.
Aš ėmiau interviu iš vienos pacientės Vicki Noratuk, patyrusią sunkią automobilio avariją. Ji buvo akla nuo pat gimimo. Tą kartą ji važiavo namo ir avarijos metu ji pirmą kartą pamatė save tokioje būsenoje, už savo kūno ribų, virš savo kūno. Ji gulėjo ant vežimėlio greitosios pagalbos priėmimo skyriuje. Ji netgi ne iškarto nesuprato, ką ji mato. Su naujai "atrastu" regos pojūčiu, ji ant savo piršto atpažino žiedą, kurį jai padovanojo tėvas ir pamatė savo ilgus plaukus, kuriuos anksčiau galėjo jausti tik paliečiant. Ir vis dėlto ji pamatė. Ji aprašė stulbinančiai ryškią, vizualią priešmirtinę patirtį. Tiesą sakant, jos regėjimas buvo toks, kokį daugelis žmonių, išgyvenusių priešmirtinę patirtį apibūdina kaip savo viziją - apžvalgą 360 laipsnių. Tai yra ji galėjo matyti aplinkui save viską vienu metu - prieš save, už savęs, į kairę, į dešinę, apačioje ir viršuje, ir tuo pačiu vienu metu tiksliai suvokdama šią vizualią informaciją ir ją apdorodama. Iš tikrųjų, kai kalbėjausi su Vicki, ji, tiesiogine prasme, netikėjo, kad kasdieniame, žemiškame gyvenime mes matome tik viena kryptimi dėl akių padėtį kaukolėje. Ji tiesiogine prasme juokėsi iš manęs. Ji pasakė, jog tai netiesa, jūs juk viską matote 360 laipsnių. Buvo labai įdomu su ja pasikalbėti.
Mano tyrimuose turėjome nedidelę grupę žmonių, kurie buvo arba silpnaregiai, arba visiškai akli tuo metu, kai išgyveno priešmirtinę patirtį. Ir toje grupėje, kurią tyrinėjau, jų rėgėjimas priešmirtinės patirties metu, buvo toks pat normalus, kaip ir mūsų kasdieniame, žemiškame gyvenime ir faktiškai, daugumoje atvejų, net viršgamtinis, su sugebėjimu matyti dar net geriau, nei Vicki. Kaip pasakojo Vicki, jos vizualinis suvokimas geresnis nei kasdieniame žemiškame gyvenime.
Taigi dar kartą - tai yra visiškai nepaaiškinama medicininiu požiūriu. Tuo metu, kai jie buvo be sąmonės arba klinikinės mirties būsenoje, jų jutiminis regėjimas pranoko viską, ką jie kada nors buvo patyrę savo gyvenime.
Kiti svarbūs įrodymai, patvirtinantys, priešmirtinės patirties realybę, yra tie atvejai, kurie įvyksta su pacientais, kuriems taikoma bendroji nejautra, anestezija. Žinoma, kai operacijos metu esate veikiamas atitinkamos bendrosios nejautros, jūsų širdies veikla yra atidžiai stebima. Iš tikrųjų, kartais jūsų smegenys tiek atsijungia, kad medikams tenka atlikti dirbtinę plaučių ventiliaciją. Patikėkite, aš, kaip gydytojas, esu su tuo susidūręs ne kartą. Kartais širdis gali sustoti dėl įvairių priežasčių bendrosios nejautros metu. Taip, tai labai, labai retas atvejis, tačiau tai pasitaiko.
Ir esminis klausimas, kurį uždaviau abiem atvejais – priešmirtinės patirtys, išgyventos taikant bendrąją nejautrą ir priešmirtinės patirtys išgyvenimai, įvykę bet kokiomis kitomis aplinkybėmis: koks buvo jų sąmonės lygis bei aiškumas? Ir stebėtina, kad tarp šių dviejų grupių nebuvo jokio statistinio skirtumo. Stebėtina, kad net tada, kai jums taikoma bendroji nejautra ir jūsų širdis sustoja, jūsų sąmonės ir budrumo laipsnis priešmirtinės patirties išgyvenimo metu yra toks pat, kaip ir priešmirtinės patirties išgyvenimai, atsirandantys kitomis aplinkybėmis, kai jums netaikoma bendroji nejautra. Ir galiu pridėti, kad didžioji dauguma žmonių, išgyvenę priešmirtinę patirtį, į šį anketos klausimą atsako vienodai. Maždaug trys iš keturių sako, kad jie patyrė netgi dar didesnį sąmoningumą bei suvokimą nei savo žemiškame kasdieniniame gyvenime.
Taigi, tai yra dar vienas puikus įrodymas, patvirtinantis priešmirtinės patirties tikrovę ir tai yra labai įtikinamas patvirtinimas būties egzistavimo, po šio mūsų gyvenimo. Ir tai nėra kažkokios pasakos. Manau, kad labai svarbu žinoti apie priešmirtinės patirties išgyvenimus; tai yra neišgalvoti dalykai.
Maždaug nuo 10-20% žmonių, kurie vos nemirė, išgyvena priešmirtinę patirtį. Taigi, mūsų apskaičiavimais, pasaulyje yra tiesiog milijonai žmonių, išgyvenusių priešmirtinę patirtį. Priešmirtinę patirtį gali išgyventi bet kuris, tai nutinka ir vaikams, ir suaugusiems, ir pagyvenusiems žmonėms, ir žmonėms, nepaisant jų religinių įsitikinimų, ir netgi ateistai išgyvena priešmirtinę patirtį. Todėl panašu, kad visi turi lygias galimybes patirti tokius išgyvenimus. Šiai dienai tai yra gerai ištirta, mes negalime numatyti, kas išgyvens priešmirtinę patirtį, kai žmonės būna arti mirties ir taip pat negalime numatyti, koks bus priešmirtinę patirties turinys. Taigi atrodo, kad yra kažkas, kas veikia visiškai nepriklausomai nuo jūsų lūkesčių ir net žmonės, kurie niekada nėra girdėję apie priešmirtinę patirtį, taip pat išgyvena priešmirtinę patirtį, kaip ir visi kiti.
Daugelis mūsų tyrime dalyvavusių žmonių buvo ateistai tuo metu, kai išgyveno priešmirtinę patirtį. Mūsų paskutiniame tyrime mes uždavinėjome labai tiesioginį klausimą apie tai. Nenuostabu, kad praktiškai visi jie, po išgyventos priešmirtinės patirties ir po to, kai praėjo keleri metai, ir visa tai gerai apgalvoję, nustojo būti ateistais. Jie laikosi tradicinių įsitikinimų, kad gyvenimas po mirties iš tikrųjų egzistuoja, kad mūsų žemiškame gyvenime yra PRASMĖ ir tikslas mums visiems. Savo apklausoje mes tiesiogiai paklausėme, ar žmonės, išgyvenę priešmirtinę patirtį, turi supratimą apie žemiškojo gyvenimo prasmę ir tikslą? Stebėtinai didelis procentas sako – “taip“, kad jie iš tikrųjų gavo informacijos apie tai, kai išgyveno priešmirtinę patirtį.
Ir apibendrinant priešmirtinę patirtį, kai iš tikrųjų šie žmonės gauna ypatingą informaciją ir tai vyksta juk tiesiogiai priešmirtinės patirties metu, jie sugrįžta su supratimu, kad mūsų žemiškas gyvenimas yra nepaprastai svarbus, jis be galo vertingas.
O ką sako skeptikai? Arba, koks yra mokslinis mąstymas, kuriuo grindžiami alternatyvūs paaiškinimai?
Per kelis dešimtmečius nuo tada, kai 1975 m. pirmą kartą buvo pranešta apie priešmirtinės patirties išgyvenimus, skeptikai, tiesiogine prasme, sugalvojo dešimtis paaiškinimų dėl priešmirtinės patirties. Iš skeptikų girdėjau visus įmanomus fiziologinius, psichologinius ir vadinamuosius kultūrinius paaiškinimus, kokius tik įmanoma įsivaizduoti. Priežastis, kodėl tokių paaiškinimų yra dešimtys, yra labai paprasta ir tai slypi tame, jog priešmirtinės patirties skeptikai negali prieiti konsensuso dėl vieno ar kelių savo skeptiškų paaiškinimų, kurie jiems būtų pakankamai įtikinami jiems patiems. Ir vėl, ir iš naujo jie iškelia naujas idėjas, tačiau net skeptikai, kaip grupė, negali nurodyti nė vieno priešmirtinės patirties paaiškinimo, kuris leistų suprasti visumą to, kas matoma priešmirtinės patirties išgyvenimuose.
Ir iš tikrųjų, jei jūs išstudijuosite skeptikų paaiškinimus, jie nepaaiškina nieko iš to, apie ką su jumis pasidalinau. Jie tiesiog negali. Todėl nenuostabu, kad metai iš metų skeptikai ir toliau prigalvoja vis naujus ir naujus paaiškinimus. Skirtingus paaiškinimus; nes visi kiti, per dešimtmečius pateikti paaiškinimai, negali net priartėti prie išaiškinimo to, kas pasakojama priešmirtinės patirties išgyvenimuose, jau nekalbant apie visumą viso to kas vyksta. Ir tai yra svarbu. Tai yra svarbi pagrindinio mokslo postulato samprata. Tai, kas realu ir tai, kad nuolat matoma priešmirtinę patirties išgyvenimuose.
Netgi būdamas priešmirtinės patirties tyrinėtojas esu įsitikinęs, jog tai, ko mes nežinome apie priešmirtinės patirtį, gerokai gerokai viršija tai, ką žinome.
